Pasiknaisiojęs internete u?tikau ?iek tiek apie ?iaurinės Norvegijos pauk?čius. Įdedu tekstą verstą internetiniu vertėju (nekoreguotą), Originalas:
http://home.online.no/~egnter/finnmark3.htm1 - LOPPA 1 - yra sala su uolomis ir stačiais ?laitais su pievomis, pelkėmis ir dykyne. Artimiausias didelis kaimas yra ?ksfjord, u? apytiksliai 35 km į rytus nuo Loppa ant ?emyne esančios valstybės dalies. Nuo 1983 stačios uolos ant ?iaurės vakarų pusės yra įtrauktos į Gamtos draustinį. Loppa yra svarbi jūros pauk?čių kolonija su
smailiauodegiais plė?ikais (50 porų),
didysis plė?ikas (2 poros),
tripir?tis kiras (300 porų),
laibasnapis narūnėlis (340 porų),
alka (2-3000 porų),
taistė (20-500 porų) ir
mormonas (10-14000 porų). Prieiga valtimi nuo ?ksfjord.
2 -THE ALTA-KAUTOKEINO WATERCOURSE - apima slėnį Upės Alta-Kautokeino, kuri praeina per Sautso Kanjoną. Pietų dalyje slėnis nėra taip gilus ir turi rajoną pelkių ir e?erus. Upė yra u?tv
enkta, ir 20 km ilgio e?eras buvo sukurtas, kuris sunaikino didelį vertingos natūralios aplinkos rajoną. Slėnis turi vieną i? auk?čiausio veisimo tankumo plė?riųjų pauk?čių Norvegijoje, galbūt ?iaurės Europoje. Devynios rū?ys dalyvauja. Upės Altaelva delta yra gera svetainė pelkių pauk?čiams ir besi?iariantiems didiesiems dančiasnapiams.
Palei kelią tarp Kautokeino ir Karasjok, peiza?as yra palyginti plok?čias ir apimamas e?erų ir pelkių. Kur yra mi?kinga vietovė, ber?as dominuoja, nors aplink Karasjok yra daug pu?ies. ?lapesniuose rajonuose jūs galite pamatyti
gulbes giesmininkes, ?elmenines ?ąsis, javines linges, balines pelėdas, o?elius nyk?tukus, Pastebėtą
raudonkojus tulikus ir laplandinius griciukus. Arkties Pauk?čiai giesmininkai čiulba ber?uose, tuo metu, kai
svierbeliai, pu?inės sniegenos ir sibiriniai kėk?tai ganėtinai yra paplitę pu?iniame mi?ke.
3 - SENNALANDET - yra labai įdomus kalno rajonas tarp Alta ir Hammerfest. Rajonas yra kirstas kelių E6, ir pauk?čių įvairovė gali būti pamatyta pro automobilių langą. Tarp besidauginančios rū?ies yra
tūbuotasis suopis, ?elmeninė ?ąsis, ledinė antis, gaidukas, ilgauodegis plė?ikas, pentinuotoji starta, tundrinė ?vyrė ir teminko bėgikas.
4 - HJELMS?YSTAURAN - sala Hjelmsшy į vakarus nuo ?iaurės I?ky?ulio turėjo papratimą laikyti Norvegijos did?iausią Bendrų
laibasnapių narūnėlių koloniją. 70 % visų Norvegijos gyventojų turėjo papratimą daugintis ant salos, ir 1964 gyventojai buvo įvertinti 110000 porų. Tačiau, per 70-uosius ir 80-ųjų skaičius ma?ėjo dramati?kai. 1987 did?ioji dalis gyventojų buvo i?nykę, ir tiktai 2000 porų dauginosi. Nuo tada gyventojai lėtai didėjo. Kitos veisimo rū?ys Hjelmsшystauran yra
mormonas (60000 porų),
tripir?tis kiras (50000 porų),
didysis kormoranas, kuoduotasis kormoranas, smailiauodegis plė?ikas, sidabrinis kiras, balnuotasis kiras, paprastasis kiras, poliarinė ?uvėdra, laibasnapis narūnėlis ir alka (10000 porų). Kelionės laivu į Hjelmsшya yra pasiekiamos nuo Havшysund.
5 - MAGER?YA – (Mager?ya) yra aplankytas daugiau kaip 200000 turistų kasmet. I? tikrųjų, ?iauriausias punktas Europos, ?iaurės I?ky?ulio, yra populiariausia turistų lankoma vieta ?iaurės Norvegijoje. Daugiau kaip 4000
?iaurės elnių leid?ia vasarą saloje. Tačiau, Magerшya yra taip pat įdomi vieta pauk?čių stebėtojams. Čia jūs galite surasti rū?į kaip
tundrinė ?vyrė, dirvinis sėjikas, jūrinis bėgikas, juodakrūtis bėgikas, sniegstartė, rudagurklis kalviukas, laibasnapis narūnėlis, smailiauodegis plė?ikas ir ilgauodegis plė?ikas.6 - GJESV?RSTAPPAN - Jie yra trys stačiai prisijungtos, ?ole apimtos salos į vakarus nuo Gjesv?r on Mager?ya: Storstappen (280 m), Kjerkstappen (160 m) ir Bukkstappen (90 m). Yra svarbių jūros pauk?čių kolonijų su
mormonų (400000 porų),
did?iųjų kormoranų (70 porų),
kuoduotųjų kormoranų (50 porų),
tripir?čių kirų (5 -: 10 000 porų),
laibasnapių narūnėlių (600 porų),
storasnapių narūnėlių (25 poros),
alkų (4500 porų),
sidabrinių kirų,
bukauodegių audra?auklių ir nuo 1988
?iaurinių padūkėlių (350-500 porų). Gjesvжrstappan yra vienintelė ?inoma
?iaurinio fulmaro lizdavietė Finnmark.
Prieiga prie salų yra draud?iama nuo 15. Bir?elis iki 15. Rugpjūtis, bet kelionės laivu yra pasiekiamas nuo Gjesvжr.
7 - THE PORSANGER FJORD - ?is fiordas, su jo did?iuliais tarppotvynio butais, yra pagrindinis norvegas, trumpam sustoja svetainė Raudoniems Mazgams. Skaičiai keičiasi nuo metų kitam, priklausomai nuo ledinės dangos, bet iki 60000 pauk?čių buvo pamatyti praėjusio mėnesio gegu?ė. Porsanger Fiordas yra taip pat svarbus rajonas
besi?iariančioms nuodėgulėms (3000)
paprastosioms gagoms (10000). Kitos bendros rū?ys yra
cyplė, juodoji antis,
rudagalvė kryklė,
ledinė antis,
smailiauodegė antis,
?iloji antis,
didysis dančiasnapis (3-4000)
tūbuotasis suopis,
startsakalis,
mornelis,
jūrinis erelis,
teminko bėgikas,
jūrinis bėgikas,
dirvinis sėjikas,
laplandinis griciukas (max. 4000 pavasarį),
vidutinė kuolinga (300), Pastebėtas
raudonkojis tulikas,
akmenė,
gaidukas,
smailiauodegis plė?ikas,
ilgauodegis plė?ikas,
rudagalvis kiras,
gegutė,
kranklys ir čimčiakas. Arkties Pauk?čiai giesmininkai gali būti surasti ?alia Lakselv.
8 - STABBURSNES / VALDAKMYRA - ?is Gamtos draustinis yra i?dėstytas vakarų pakrantėje Porsanger Fiordo, u? apytiksliai 5 km į ?iaurę nuo Lakselv; dalinai ant upės ?iočių upės Stabburselva parduotuvėje. Did?ioji dalis rajono susideda i? seklaus vandens su bankomis, statytomis ?emame potvynyje, saltmarshes ir ?lapiose klampynėse ?alies gilumoje. Ant deltos pavir?iaus yra keli fossile rivertracs ir senovinės kranto linijos, kurios dokumentuoja laipsni?ką upheavel ?emės po paskutinio ledyninio periodo. Čia veisiasi
paprastosios gagos (1850 porų),
jūr?arkės,
jūrinis kirlikas,
balnuotasis kiras,
sidabrinis kiras ir
poliarinė ?uvėdra (100 porų). Atsarga turi tarptautinį svarbumą kaip poilsį ir maitinimą rajono migruojančiai rū?iai kaip
islandinis bėgikas,
juodakrūtis bėgikas ir
laplandinis bėgikas. Valdakmyra yra taip pat svarbiausia pasa?o svetainė
ma?osioms ?ąsims Norvegijoje - rū?is, kurios gyventojai Skandinavijoje ma?ėjo dramati?kai nuo am?iaus prad?ios. Praėję metai beveik visi Norvegijos veisimo gyventojai dalyvavo ir pavasarį (Galėti-bir?elis) ir ruduo (Rugpjūtis-rugsėjis).
Prieiga prie atsargos yra u?drausta gegu?ę ir bir?elį, bet geri vaizdai gali būti įgyti, naudodami teleskopą nuo kaimyninės morenos. Stabbursnes Naturhus palei kelią gerai yra tas vizito vertas.
9 - LAKE GÅRADAK - Keli kilometrai į ?iaurę nuo Stabbursnes; pusiasalyje tarp Sandvik ir Kolvik, yra kai kurie ma?i e?erai, kurie laiko ?iauriausią perimvietė
raguotiesiems kragams pasaulyje. Pauk?čiai gali būti pamatyti i? ma?ų vietinių kelių rajone.
10 - STABBURSDALEN - ?is Nacionalinis parkas, kuris dengia 96 km2 yra i?dėstytas į vakarus nuo Stabbursnes. Stabbursdalen jūs galite surasti ?iauriausią pu?inį mi?ką Norvegijoje. Čia veisiasi
didieji dančiasnapiai,
tūbuotieji suopiai,
startsakaliai,
ereliai ?uvininkai,
mėlyngurklės,
kurtiniai ir
ma?osios startos.
11 - THE VARANGER PENINSULA. Tai yra ?iaurės ryčiausia dalis Europos ?emyne esančios valstybės dalies u? Rusijos. Atsidarant rytų kryptimi į Arkties vandenyną, tai gauna ma?iau naudos i? Golfo srovės ir tokiu būdu ?ąla ir bevaisis, tokiu būdu kelios rū?ys gali būti surastos tiktai čia, ar toliau į rytus.
Geltonsnapis naras daugiau yra paplitęs negu
ledinis naras, ir tai yra vienintelė Europos svetainė ir
sibirinė gaga ir
skiauterėtoji gaga. Tai yra taip pat vienintelė vieta u? Islandijos
storasnapiam narūnėliui, ir net
akiniuotoji gaga buvo pamatyta ?iemą. Rajonas yra svarbus
paprastosioms gagoms ne veisimui (5-6000 ?iemą),
skiauterėtosioms gagoms (1500-4000 ?iemą),
sibirinėms gagoms (1000 vasarą; 10-12 000 ?iemą),
ledinėms antims (1200 ?iemą),
ma?iesiems bėgikams (1200 rudenį),
riestasnapiams bėgikams (1000 rudenį),
jūriniams bėgikams (1000 ?iemą),
juodakrūčiams bėgikams (10000 rudenį) ir
apvaliasnapiams plaukikams (500 pavasarį). Kalnai ir pelkės yra pilni besidauginančių pelkių pauk?čių, ir tai yra prieinamiausias ta?kelis "Sibire".
Apvaliasnapis plaukikas,
akmenė,
laplandinis griciukas,
ma?asis bėgikas ir
Teminko bėgikas gali būti pamatyti, greta
plė?ikų,
did?iojo poliarinio kiro,
rudagurklio kalviuko,
sniegstartės ir
poliarinio čimčiako.
12 - KONGS?Y, HELLER?Y and SKARVHOLMEN - Kongsшy yra didelis, ?olė apėmė salą stačiomis uolomis. Hellerшy ir Skarvholmen yra ?emai gulėdamos salos su minimalia augmenija. Trys salos kur veisiasi
didieji kormoranai (600 porų),
kuoduotieji kormoranai (400 porų),
tripir?čiai kirai(18000 porų),
alkos (ma?iau kaip 100 porų) ir
mormonai (ma?iau kaip 100 porų). VARANGERFJORD yra Arkties kranto linija, kuri apima palyginti ma?ą seklios jūros proporciją atviroje jūroje. Pagrindinis kelias bėga palei pakrantę rytų kryptimi nuo Varangerbotn. Palei ?į kelią į Vardш labai įprasta pamatyti
med?ioklinius sakalus ir, po kelių metų, atsitiktinės
baltosios pelėdos. Jie pasirodo nereguliariai per grau?iko metus. Apytiksliai 80-90 % Europos ?iemojančių
sibirinių gagų (10-112 000) renkasi atviroje jūroje, keli ant fiordo nuo Nesseby, bet daugiausia tolimesni rytai. Net vasarą iki 1000 pauk?čių lieka rajone. Bendras
gagų (max. 6000) ir
skiauterėtųjų gagų (max. 7500) taip pat ?iema svarbiais skaičiais, kadangi daro
jūrinį bėgiką potvynio zonoje.
13 - VARANGERBOTN - turi purviną rajoną priekyje fiordo pelkių pauk?čiams, apimdamas
islandinį bėgiką ir
paprastaji griciuką, ir
arktinė pečialinda galimybę. 14 rū?ių pelkių pauk?čių ir 10 ančių rū?ių yra įra?ytos rajone.
14 - NESSEBY - turi keistą ba?nyčią ir gretimą vandeninį baseiną, pa?ymėtą
apvaliasnapis plaukikas. Nuo i?ky?ulio yra geros galimybės
skiauterėtoji gaga, kuris įvyksta nuo čia rytų kryptimi.
Sibirinė agga gali būti surastas per kiaurus metus. Rū?ies veisimas apima
poliarinė ?uvėdra (2-300 porų). Kitos rū?ys, kad ie?kotų yra
juodakaklis naras,
smailiauodegė antis,
gaidukas,
laplandinis griciukas,
jūrinis bėgikas,
didysis poliarinis kiras,
paprastasis kiras,
smailiauodegis plė?ikas,
mormonas ir
laibasnapis narūnėlis. Geri migruojančių pelkių pauk?čių skaičiai gali būti pamatyti per liepą ir rugpjūtį:
juodakrūtis bėgikas (1750),
apvaliasnapis plaukikas (380),
laplandinis griciukas (275),
ma?asis bėgikas (300),
jūrinis kirlikas (250),
riestasnapis bėgikas (125) ir
gaidukas (125).
Plok?čiasnapis plaukikas ir
skeltauodegis kiras gali būti pamatyti rudenį.
15 - VADS? - Tai yra svarbiausias miestas Rytiniame Finnmark, su parduotuvėmis, kempingu, vie?bučiu, ir ?iuk?lių sąvartynu ant nuo kranto pusės salos, pasiektos motorable tilto. Tai yra geras ta?kelis
kirams, apimant vėlyvas ar ankstyvas arktines rū?is, taip pat kaip
bėgikus. Vadsш yra viena i? geriausių vietų
sibirinėms gagoms Varangerfjordene (3500 ?iemą). Apytiksliai 2-300 pauk?čių paprastai vasaroja be to. Taip pat
skiauterėtoji gaga (2500 ?iemą) yra paplitusi. Iki 200
apvaliasnapių plaukikų gali būti surasti ma?ame baseine ant Vadsшya per vasarą.
16 - STORE EKKER?Y - yra svarbiausias jūros paik?čių stebėjimo ta?kelis, kur Varanger specialybės gali būti pamatytos. Sukaupkite Ekkerшy Salą, prijungtą prie ?emyne esančios valstybės dalies paauk?tinto kelio, turi geras 50 m auk?čio seabird uolas pietuose, baseinus interjere ir smėlėtą krantą ?iaurėje. Tai yra ta?kas masės
bėgikų,
rudagurklių kalviukų,
pentinuotųjų startų ir
raguotųjų vieversių masėms.
Skiauterėtosios gagos ir
sibirinės gagos yra da?nai matomi i? Parduotuvės Ekkerшy (taip pat vasarą). Apytiksliai 20000
tripir?čių kirų porų sutupę uolose. Jie gali būti ap?iūrėti labai artimai i? vir?ūnės uolos, kuri yra taip pat gera svetainė tam, kad ap?iūrėtų
geltonsnapius narus,
bukauodegius audra?auklius (jei pasiseks),
?iaurinius fulmarus ir visos keturios
plė?ikų rū?ys (vėl, jeigu pasiseks) per jūrą. Kitos galimos rū?ys yra
rudakaklis naras,
juodakaklis naras,
didysis kormoranas,
kuoduotasis kormoranas,
?iaurinis padūkėlis,
?elmeninė ?ąsis,
smiltinukas ir
baltoji pelėda. Paie?kokite
banginių ir
alkų jūroje. Taip pat
storasnapiai narūnėliai gali būti pamatyti.
17 - FALKEFJELL - guli ?alies gilumoje nuo Ekkerшy ir yra vertas pasivaik?čiojimo krūmyne gyvenančiai
poliarinis čimčiakas,
mėlyngurklė ir
rudagurklis kalviukas. Yra gerų pelkių pauk?čio baseinų, ir
mornelių,
plė?ikų ir net
baltųjų pelėdų ant auk?tesnio nuo?ulnumo.
18 - VARD? - yra ?vejybinis miestas ant dviejų sujungtų salų, pasiektų 3 km tunelio. Seawatch nuo ?iaurrytinio punkto, Hasselodden, i?orinės salos gali pagaminti daugelis Varanger ypatinguosius. Vardш uostas yra gera vieta
did?iąjam poliariniam kirui ir kartais
ma?ąjam poliariniam kirui. Taip pat
snieginis kiras būdavo matomas retkarčiais.
Tripir?čiai kirai yra įdėjimas ant namų. Tik nuo Vardш yra
19 - REIN?YA and HORN?YA Gamtos draustinis kur tūkstančiai įvairių jūros pauk?čių rū?ių, apimdamas vieną i? Europos did?iausių kolonijų
sidabrinių kirų (50000 porų) ir
balnuotųjų kirų (6-700 porų). Tai per tolima, kad identifikuotų
storasnapių narūnėlių nuo Vardш, bet kelionė laivu nuo miesto galėtų parodyti ?ią rū?į, nesileisdama ant Hornшy. Besiveisiančias rū?is Hornшy ir Reinшy apima
kuoduotuosius kormoranus (150 porų), ivairias
gagas (1000 + poros),
tripir?čius kirus (23000 porų),
laibasnapius narūnėlius (6000 porų),
storasnapius narūnėlius (400 porų),
alkas (250 porų) ir
mormonus (6000 porų). Galima nusileisti ant Hornшya ir ap?iūrėti visą ?itą rū?ies įdėjimą ant pauk?čio uolos nuo nuo?ulnumo apačioje.
Sibirinės gagos yra paplitę nuo sausio iki baland?io dideliuose, tankiuose būriuose (daugiau kaip 400 pauk?čių). Valties transportas gali būti sutvarkytas uosto įstaigoje Vardш.
20 - OMGANGSTAURAN - yra kranto linijos Gamtos draustinis su stačiomis uolomis. ?emė dengia 390 ha teritorijos. Tai yra svarbi jūros pauk?čių kolonija su
tripir?čiu kiru (35000 porų),
did?iuojų kormoranų (100-1000 porų) ir besidauginančių
alkų ma?as skaičius.
21 - SV?RHOLTKLUBBEN - yra pusiasalis su stačiomis uolomis. I?saugotas kaip Gamtos draustinis. Svжrholtklubben yra svarbi
tripir?čių kirų kolonija (20-25 000 porų) ir taip pat besidauginančių alkų ma?i skaičiai.
22 - HAMNINGBERG - yra nuostabus kulminacijos momentas į variklį palei fiordą, su įspūdingu peiza?u, mėnuliniu peiza?u, didingais paplūdimiais, sniegas ?emyn į jūros lygį ir daug Arkties pauk?čių. Niekas negyvena Hamningberg per ?iemą daugiau ne. Stipri centralizacija per 60-uosius rei?kė galą ?iai ma?ai ?vejybinei bendruomenei. Tačiau, seni namai ir koted?ai yra aplankyti turistų nuo kovo iki spalio. Čia veisiasi
tripir?čiai kirai ir
ma?ieji bėgikai. Didelė jūros ir pelkių pauk?čių įvairovė gali būti surasta. Tai yra viena i? daugumos rekomenduojamų vietų aplankyti. Ka?koks pirmosios klasės retumas buvo pamatytas tarp Vardo ir Hamningberg per metus:
ilgakojis bėgikas,
maitvanagis,
ilgasnapis dumblius,
skiauterėtoji gaga ir
baltauodegis bėgikas. Jūs turite paie?koti tik ka?ko.
23 - ORDOFJELL - guli į ?iaurę nuo Varangerfjordeno ir yra pasiektas per Varangerbotn ir Tana bru palei rytinį Tana banką. Įspūdingas peiza?as galų gale u?leid?ia kelią, kaip kelias 890 posūkių į rytus, kad atidarytų tundrą su
ledine antimi,
plaukiku,
teminko bėgiku,
smailiauodegiu plė?iku,
ilgauodegiu plė?iku,
rudagurkliu kalviuku ir
pentinuotaja starta. Pasistūmėkite 891 į Bеtsfjord.
24 - SYLTEFJORDSTAURAN yra kranto linija su stačiomis uolomis. Tai yra svarbi jūros pauk?čių kolonija; ?iauriausia
?iaurinių padūkėlių kolonija (450 porų) pasaulyje. ?itos uolos taip pat laiko did?iausią
tripir?čių kirų koloniją (140000 porų) Norvegijoje.
Laibasnapio narūnėlio populiacija deja ma?ėjo nuo 12000 1985 iki 2500 porų porų 1997. Kitos čia perinčios rū?ys yra
storasnapis narūnėlis (1300 porų),
alka (1200 porų) ir
mormonas (100 porų). Kitos rū?ys yra
rudakaklis naras,
fulmaras,
kuoduotieji kormoranai,
didieji kormoranai,
skiauterėtoji gaga,
ledinė antis,
jūrinis erelis,
tūbuotasis suopis,
sakalas keleivis,
tundrinė ?vyrė,
dirvinis sėjikas,
jūrinis bėgikas,
akmenė,
uolinis kalviukas,
rudagurklis kalviukas,
smailiauodegis plė?ikas,
laibasnapis narūnėlis,
kranklys,
geltonsnapis čivylis,
sniegstartė ir
pentinuotoji starta. Vieta yra surasta ant ?iaurinės Syltefjord pusės. Sekite kelią 890 ir 891 nuo Tana į Syltefjord. Kelionės laivu yra pasiekiamos nuo Nordfjord.
25 - TANAMUNNINGEN - upės ?iotys upės Tana, įeinančios į Tanafjord su dideliais seklaus vandens, tarppotvynio smėlio ir ?vyro bankų, ir subarktinių pakrantės pievų rajonais. Did?iausi bankai ir pievos yra į rytus nuo svarbiausio upės kurso. Hшyholmen yra ?ole apimta salelė upės ?iotyse. Leirpollen yra ma?as u?utekis į rytus. Tanamunningen yra labai svarbi svetainė jūros
antims u? perėjimo ribų. Dauguma ?iaurvakarinių Europos did?iųjų
dančiasnapių patinų renkasi, kad ?ertųsi čia, ar judėjimas čia po ?ėrimosi fiorduose Finnmark, rugpjūtį-rugsėjį. Deja jokie patikimi ?ios rū?ies skaičiavimai nebuvo padaryti nuo pabaigos 1980-ųjų. Skaičius gali būti daug ?emesnis dabar, galbūt ?emiau 10000 individų. 19 rū?ių
ančių, 22 rū?ys
tilvikų ir 5
?ąsų rū?ys yra sutinkamos Tanamunningen. Daug ančių ?iemoja atviruose plotuose;
ledinė antis, paprastoji gaga ir skiauterėtoji gaga. Vasarą apsilanko
jūriniai ereliai,
med?iokliniai sakalai. Praskrenda
juodakakliai narai (40 rudenį),
vidutinieji dančiasnapiai (1500),
jūriniai ereliai (max. 7),
ma?osios ?ąsys ir
apvalaisnapiai plaukikai (80 rudenį).
Teminko ir ma?ieji bėgikai čia peri.. Gali u?klysti
arktinė pečialinda.
26 - NEIDEN and MUNKEFJORD - Upių Neidenelva ir Munkelva Upės ?iotys. Neidenelva upė yra plati ir rami, ir upės ?iotys turi auk?tas terasas ir gausias bankas. Munkefjorden yra sekli įlanka (daugiausia <10 m gylio), gulintys Neiden upės ?iočių pietūs. Did?iuliai tarppotvynio butai yra statyti ?emame potvynyje. Kita natūrali aplinka apima pakrantės pievas, saltmarshes ir ūkius. Kelios jūros ančių rū?ys kartais čia koncentruojasi dideliais būriais, pavyzd?iui
ledinės antys (max. 4000 pavasarį) ir
didieji dančiasnapiai (max. 2000 rugpjūtį). Pavasarį ?iame regione koncentruojasi did?iausi būriai Norvegijoje:
rudakaklių narų (100) ir
juodakaklių narų (400). Kitos rū?ys –
vidutinieji dančiasnapiai,
nuodėgulės,
juodosios antys,
?elmeninės ?ąsys,
ma?osios ?ąsys,
islandiniai bėgikai (max. 2500 pavasarį),
laplandiniai griciukai (max. 500 pavasarį),
paprastųjų gagų (3000 ?iemą),
skiauterėtųjų gagų (100 ?iemą) ir
jūrinių bėgikų (200 ?iemą).
27 - PREST?YA - ma?a, lengva prieinama ankstesnė sala Kirkenes centre. Tarppotvynio butai pietuose ir pietvakariuose priima gerą įvairovę migruojančių ančių ir pelkių pauk?čių tarp gegu?ės ir rugsėjo. ?iemojančios
skiauterėtosios gagos (max. 300), yra dabartinis gruodis-balandis;
sibirinės gagos (max. 200), yra dabartinis balandis-Gegu?ė. Daugiau kaip 100 rū?ių yra sutinkamos rajone. I? retenybių –
kalninės ?ąsys ir
baltakaktė nuodėgulė. Kadangi detalės tikrina "Pauk?čius Prestшya" meniu kairėn.
28 - SVANVIK/SKR?YTNES (CENTRAL PASVIK) - gra?us, įvairus rajonas laukų, ganyklos, e?erų, pelkių, pu?ies - ir ber?o mi?kai. Ančių ir pelkių pauk?čių įvairovė gali būti pamatyta Svanvannet e?ere ir ant Skrшytnes pelkių per pavasarį ir vasarą; pavyzd?iui
?auk?tasnapių ančių (max. 5),
paprastųjų gagų,
nuodėgulių ir
ma?ųjų dančiasnapių (max. 22).
Erelis ?uvininkas yra matomas reguliariai per vasarą.
Gervės veisiasi didesnėse pelkėse, ir iki 30 ind. gali būti pamatyti laukuose per rugsėjį. Bendriausi veisimo pelkių pauk?čiai yra
dirvinis sėjikas,
vidutinė kuolinga, pastebėtas
raudonkojis tulikas,
?aliakojis tulikas,
tikutis ir
gaidukas.
Ma?ieji kirai peri ?alia Svanvik nuo 1999. Daugiau kaip 40 pauk?čių gali būti pamatyti Svanvannet e?ere per gegu?ę ir bir?elį.
Balinė pelėda peri;
laplandinė pelėda ir
raiboji pelėda ?iemoja grau?ikų metais.
Kiauliukė yra beveik metinis ?alia laukų ir ganyklų.
Plė?rioji med?arkė yra paplitusi rugpjūtį-rugsėjį.
Arktinė pečialinda,
ma?oji starta ir
pentinuotoji starta girdima reguliariai kai kuriuose rajonuose. Daugiau kaip 120 rū?ių yra sutinkamos Centriniame Pasvik. I? retenybių –
rudakaklis kragas,
kalninė ?ąsis,
pietinis purplelis,
geltongalvė kielė ir
paprastoji med?arkė. 29 - PASVIK NATURE RESERVE - (Pasvik zapovednik) yra jungtinis Norvegijos Rusijos saugojimo rajonas, nustatytas 1992-93, kad apsaugotų turtingą ?lap?emių rajoną, labai svarbų kaip besimaitinantis ir besidauginantis rajonas kelioms pelkių pauk?čių rū?ims. Gamtos draustinis apima labiausiai nesugadintą, likusią originalios Pasvik upės srovės gamtos dalį. Norvegijos pusės atsarginis pasiekiamumas nuo Hestefossdammen northwards į Jordanfoss, 12 km atstumą. ?i dalis apima kelis svarbius pelkės rajonus. Norvegų dalis dengia 19,1 kv. km, vadinasi 4,5 kv km vandens pavir?ius. Rusijos pusėje dengia apytikriai 147,3 kv km, vadinasi 26,9 kv km vandens pavir?iaus, nuo Hestefoss ir 40 km northwards į Salmijдrvi. 1996 norvegų Pasvik gamtos draustinio dalis buvo decleared RAMSAR-rajonas. 147 km ilgio Pasvik upė teka nuo Enare e?ero Suomijoje į jos parduotuvę Bшkefjord ?alia Kirkenes. Septyni powerstations buvo pastatyti palei ?ią upę, kuri turi 119 m la?ą. Did?ioji dalis Pasvik upės todėl reguliuojama, bet centrinėje atsargos dalyje upė vis dar seka savo originalų kursą. Peiza?as susideda i? ?emų kalnų, morenos peiza?o ir meltwater indėlių nuo Ledynmečio. Tarp yra plok?čios lygumos, turinčios savyje daug pelkių ir ma?ų e?erų. Pasvik upė teka per ?į peiza?ą kaip grandinė e?erų nuo?ulniame slėnyje. Pasvik normaliai turi ?iltas vasaras ir ?altas ?iemas, pertrauktas periodų drėgno oro nuo Atlanto vandenyno. Metinis nusėdimas yra saikingas, ma?daug 350-400 mm. Vidutinė temperatūra Svanvik per metus yra 0 laipsnių C. Tačiau, per liepą ir rugpjūtį ten gali būti kartais naktimis su daugiau kaip +20 laipsnių C. ?iaurinis spygliuotas mi?kas susideda primarly pu?ies su i?mėtytais ber?o rajonais. Pu?ys Pasvik siekia 14-15 metrų auk?tį. Į pietus nuo Kalkuoaivve, ant Rusijos pusės, yra pagrindinis rajonas su nekaltu mi?ku. ?is mi?kas taip pat apima did?iausią occurance Sibiro eglės, Picea abies obovata, Pasvik gamtos draustinyje. ?alia kalnų spygliuoti mi?ko galai, ir kalno ber?o mi?kas dominuoja. Ber?o mi?kas ir gluosnio tankmė dominuoja palei upių ir e?erų krantus. Pagrindo augmenijai mi?ke daro įtaką ledum, vir?is ir ?iaurės elnio kerpė. Pelkėms daro įtaką ?emaūgis ber?as, ledum, gluosnis, viksvos, samanos ir pelkės medvilnė. Fjжrvann rajonas yra ilgiausias atstumas Pasvik upės su nesugadinta, originalia srovės gamta. Čia mes randame turtingas vandeninis ir riverbank-augmenija. Savita Pasvik ypatybė yra egzistavimas kelių rytinių ir Sibiro augmenijos elementų, tokių kaip Finnmark pelkės mirta ir gluosnis, Salix myrtilloides, ir ?iauriniai kalno augalai, tokie kaip alpinis saxifrage ir kalno ?liūgė. Visi?kai 384 augalo rū?ys yra surastos Pasvik. Kai kurios rū?ys kaip laukiniai juodieji serbentai, strėlės smaigalys, vaistinis augalas Pary?ius, trys-nerved sandwort ir Whorled Vanduo milfoil yra vietoje retos. Seklios Pasvik upės dalys yra svarbūs pauk?čio rajonai. 212 pauk?čių rū?ių buvo įra?ytos atsarginėje ir gretimoje srityje (Svanvik Pasvik pietūs). I? jų, 68 rū?ies peri, kol 54 rū?ies lizdas ma?iau da?nai ar tiktai nuo metų kitam. E?eras Fjжrvann yra ypač svarbus kaip besiilsintis rajonas antims ir pelkių pauk?čiams per prad?ią pavasario ir rudens pabaigoje.
Gulbės giesmininkės ir
?elmeninės ?ąsys įvyksta didelėse grupėse. Kitos įprastos rū?ys yra
rudagalvė kryklė,
cyplė,
smailiauodegė antis,
did?ioji antis,
kuoduotoji antis,
klykuolė,
vidutinis dančiasnpais ir
didysis dančiasnapis.
Ma?asis dančiasnapis yra labiausiai egzotinė antis Pasvik. ?i rū?is yra bendri tolimesni rytai, bet yra labai retas selekcininkas kitur Norvegijoje. Įprasti plė?rieji pauk?čiai yra
tūbuotasis suopis ir
startsakalis.
?uvininkas,
kilnusis erelis ir
jūrinis erelis aptinkamas negausiai.
Balinė pelėda ir
raiboji pelėda yra bendriausios pelėdos, bet įdomi yra
laplandinė pellėda, kuri ganėtinai yra paplitusi po kelių metų. Tai yra rytinė rū?is, kuri nesidaugina kitur Norvegijoje. Pelkės ir pelkės veisia rajoną pelkių pauk?čių įvairovei, apimdamos rytinę rū?į kaip
tamsusis tilvikas,
laplandinis griciukas ir
o?elis nyk?tukas. Retas
plok?čiasnapis bėgikas gali taip pat būti surastas kai kuriomis vietomis atsargoje. Dvi kitos rū?ys, kurios yra paprastai objektas didelio dėmesio nuo ornitologų lankymo yra
arktinė pečialinda ir
ma?oji starta. Jie abu įvyksta i?mėtyti ?emais skaičiais drėgname ber?o mi?ke su tankia augmenija. Fauna yra tipi?ka ?iauriniam ?iaurės rajonui. Bendriausi ?induoliai yra ma?i grau?ikai,
ki?kiai, voverės,
kiaunės,
lapės ir
bried?iai, taip pat kaip prijaukintas
?iaurės elnias.
Lokiai dorai yra paplitę, kol vilkai ir erniai yra reti. Naujos rū?ys tokios kaip
audinė ir
ondatra tapo gausios, ir yra taip pat atsitiktinis me?kėno ?uo. Pasvik upė knib?dėte knib?da su ?uvimi. Rytiniai tipai ?uvies tokie kaip powan, grayling, auk?ta vieta, pikas ir vėgėlė dominuoja. Hidroelektros vald?ios plėtimas sunaikino besiveisiančius rajonus la?i?ai ir ?inomam Pasvik upėtakiui, ir upė todėl buvo papildyta atsargas kasmet. Vendace buvo i? prad?ių surastas 1989, ir pasklido pasroviui per kitus penkerius metus. ?iandien tai ganėtinai paplitę Pasvik upėje. Rū?is turbūt atvyko į Pasvik nuo Enare e?ero. Dideli archaeologic atradimai rodo kad ankstyviausias pėdsakas ?mogaus būsto Pasvik slėnio datose nuo daugiau kaip septynių tūkstančių metų. Įra?ai nuo 16-ojo ?imtmečio sako apie estern Sami sprendimą, pagrįstą ?vejyba ir med?iojimu. Rytinis Sami buvo seni Pasvik slėnio gyventojai. Po to, kai imigracija, kuri įvyko paskutinę pusę 19-ojo ?imtmečio, Suomiai tapo gausiausia gimstamumo grupe. Palaipsniui taip pat Norvegijos naujakuriai atvyko. Ornitologas, Hans Tho. L. Schaanning buvo vienas i? pirmų Norvegų, kurie apsigyveno Шvre Pasvik. Jis pastatė ma?ą holdingą Noatun, kuris yra dabar apsaugotas ir dalinai funkcionuoja kaip muziejus. Jo mokslinis darbas padarė rajoną ?inomą, ir ornitologai nuo viso pasaulinio vizito Pasvik. Siena tarp Norvegijos ir Rusijos buvo nustatyta 1826. Nuo 1920 iki 1944 rytinė Pasvik slėnio pusė buvo Suomijos dalis. Rusų sprendimas yra daug jaunesnės datos. Pasvik Gamtos draustinio sukūrimas yra praktinis rezultatas aplinkosaugos sutarties tarp Norvegijos ir Rusijos, ir stadijos svarbiame procese didinti tarptautinį bendradarbiavimą ?iaurėje. Rusų dalis buvo formaliai apsaugota 1992 ir norvegų dalis 1993. Vald?ios organai nuo abiejų ?alių dabar nustatė bendradarbiavimą vadybai ir kontroliavimui gamtos draustinyje. Jūs esate sveikas atsarga, bet pra?om gerbti kitą reguliavimą (kreipkitės į norvegų dalį): rajonas yra apsaugotas prie? visą veiklą, kuri gali pakeisti ar sutrikdyti gamtinę aplinką. Visas augalo gyvenimas yra apsaugotas. Jūs galite, tačiau, uogauti ir grybaujate. Med?iojimas ir unneccessary pauk?čių ir gyvūnų sutrikdymas nėra leistas. ?unys turi būti sulaikyti ant saito. Stovyklavimas yra u?draustas, jei jūs neturite ypatingo leidimo. Automa?inų naudojimas nėra leistas u? kelių. Siena tarp Norvegijos ir Rusijos seka Pasvik upę. Grie?tai u?draud?iama kirsti Rusijos sieną. Valtys turi būti ypač registrated naudojimui Pasvik upėje, ir ?vejyba yra leista Norvegijos gyventojams tiktai. Rusų atsargos dalis turi grie?tesnį reguliavimą. Visas eismas yra apskritai draud?iamas. Organizuotos kelionės gali būti suplanuotos bendradarbiavime su Rusijos Rajakoski administracija. Norvegų atsargos dalis yra valdyta Įstaigos Finnmark Grafystės Gubernatoriaus, Skyriaus Aplinkos Reikalų, N-9800 VADSШ, telefonas: (+47) 78 95 03 00, faksas: (+47) 78 95 19 30. Rusų atsargos dalis yra valdyta Pasvik Zapovednik, 184424 p. Rajakoski, Pechenga raion, Murmanskas oblast, Rusija, telefonas: (+47) 94 77 73 56, faksas: (+47) 94 77 73 56.
30 - ?VRE PASVIK NATIONAL PARK - Tai yra did?iausias nekaltas mi?kas Norvegijoje, ?alia sienos su Rusija ir Suomija. Peiza?as yra plok?čias, su kai kuriomis keteromis, ir yra apimtas ?iaurės spygliuoto mi?ko (?is būdamas vakariausia Sibiro taiga riba) ir klampynės, su gausiais turtingais ?uvies e?erais. Apytiksliai 25 % rajono yra vanduo. Pasvik nekaltas mi?kas yra simbolis energingo tyrlaukio Norvegijoje. Be ?mogaus įtakos ?is mi?kas vystėsi per tūkstančius metų. Atjaujinimas yra sukeltas jaunų med?ių, u?augančių i?ai?kinimuose, padarytuose ugnies, netikėta sėkmė ir taip toliau. Auk?tas senų, negyvų pu?ų skaičius yra tipi?kas rajonui. Daug taxa, pavyzd?iui kai kurie vabzd?iai, geniai ir kitas pauk?čių įdėjimas tu?čiuose med?iuose, yra prijungti prie negyvų med?ių. Nacionalinis parkas buvo nustatytas 1970, kad apsaugotų ?į tyrlaukio rajoną. Nacionalinis parkas dengia apytikriai 66 kvadratinį km. Vertingiausi biotopai pauk?čiams yra esantys palei Pasvik upę - u? Nacionalinio parko. Turistai, lankantys Nacionalinį parką su laukimu matyti daug pauk?čių ir gyvūnų, gali būti nuvilti. Biologinė įvairovė nėra triu?kinanti vienodame puo?niame mi?ke. Tačiau, yra kai kurios rū?ys, kurios teikia pirmenybę seniems nekaltiems mi?kams. Pagrindiniai seni med?iai gali i?laikyti
erelių ir ?uvininkų lizdų svorį. Ir negyvi med?iai siūlo įdėjimo galimybes
geniams,
pelėdoms ir taip toliau. Pauk?čiai kaip
sibirinis kėk?tas,
Sibirinė zylė ir
?iaurės kikilis yra paplitę. Kiti įprasti pauk?čiai yra gra?us
svirbelis ir
pu?inė sniegena.
Tripir?tis genys yra labiausiai įprastas i? genių.. E?eruose jūs galite matyti
vidutiniuosius dančiasnapius,
klykuoles ir
juodakaklius narus, tuo metu, kai
krantinis tilvikas sutinkamas paklrantėse.
Kurtinys ir Wood Grouse sutinkamas ?alia pu?iniame mi?ke.
Tūbuotasis suopis ir
startsakalis yra bendriausi plė?rūs pauk?čiai, bet jei jūs esate laimingas, kad jūs galite surasti
?uvininkus ir
jūrinius erelius, ?vejojančius palei srovę.
Raiboji pelėda yra paprasčiausia pelėda.
Gulbė giesmininkė ir
gervė veisia artimus tolimus e?erus ir pelkes. Birdwatching Шvre Pasvik Nacionalinis parkas yra ypač įdomus todėl, kad jūs galite surasti rytines rū?is, kurios yra retos kitur Norvegijoje ir Vakarų Europoje. Gra?i, uoksuose perinti antis –
ma?asis dančiasnapis, ir didinga
Laplandinė pelėda nesidaugina kitur Norvegijoje. Pastarasis ganėtinai yra paplitęs po kelių metų, bet gali visi?kai nebūti kitus metus priklausomai nuo ma?ų grau?ikų aprūpinimo. Kitos rytinės rū?ys yra pastebėtos
raudonkojis tulikas,
svirbelis,
pu?inė sniegena ir
sibirinė zylė.
Sibirinis kėk?tas yra įsitikinusi rū?is, kurie priklauso nuo senų spygliuotų mi?kų occurance. Pasvik yra vienintelis rajonas Norvegijoje, kur
rudasis lokys atkuria reguliariai. Nacionalinis parkas yra Pasvik-Enare lokio gyventojų dalis. Шvre Pasvik yra taip pat svarbi lietimo ?emė bried?iui ?iemą. Daug pu?ų turi ?ymes nuo lietimo. Beveik visą rowan ir gluosnį liečia. Yra taip pat apytikriai 3000 prijaukintų
?iaurės elnių Pasvik. Jie taip pat naudoja Nacionalinį parką kaip ?emės per ?iemą lietimą. Vilkai nuo Rusijos ar Suomijos įvyksta retkarčiais po kelių metų. Шvre Pasvik Nacionalinis parkas yra apimtas ?emėlapio M711 2333 a?, Krokfjellet. Keliaudamas pėsčiomis po ?į vienodą peiza?ą ?emėlapio ir kompaso naudojimas yra labai rekomenduotas! Lengva prieiga prie Nacionalinio parko yra galima prie kito mi?ko kelią, kuris pakyla nuo kelio u? 885 apytiksliai 2 km į pietus nuo Vaggetem. Kelias yra atidarytas, bet jis nėra paprastai i?valomas per ?iemą. Nuo automobilių aik?telės vietos į Sortbrysttjern ?iaurę yra pa?ymėtas kelias palei rytinį krantą į kabiną, Ellenvannskoia. Kabina, Ellenvannskoia, yra atidaryta ir gali būti panaudota visuomenės poilsiui ar nakvynei. Keliaujanti pėsčiomis kelionė Ellenvann apylinkėse yra rekomenduota tiems, kas teikia pirmenybę ramiam tyrlaukiui. Nėra jokių kelių ar pa?ymėtų takų, ir daugiau kaip viena diena yra būtina. Mar?rutas gali nueiti tarp Skinnposevann ir Dagvann, ir jūs turite praeiti tarp Parvann ir Grenseparvann. Yra turtingas occurences auk?tos vietos, piko ir greyling Ellenvann e?ere. Prie? kelis metus greyling buvo sugautas jų veisimosi srovėse per pavasario laiką, ir paskui sukauptas ar pakabintas. Vandeninės Arklio uodegos derliaus nuėmimas yra tradicinis panaudojimas vandeninių augalų Pasvik srovėje. Yra kai kurie plakatai, pasiekiami palei kelią nuo Sortbrysttjern. Čia jūs galite surasti informaciją apie gyvenimą Pasvik prie? kelis metus. Auk?čiausią punktą Шvre Pasvik Nacionalinis parkas pavadina Hareryggen (213 metrų). Čia jūs galite surasti kai kurias i? did?iausių pu?ų Pasvik rajone. Seniausia pu?is Norvegijoje buvo surasta čia. Tam buvo 830 metų 1896. Per Antrąjį pasaulinį karą sovietų Kariuomenė nustatė sargybos stovyklą čia Hareryggen. Шdevann srovė yra antras did?iausias srovė Nacionaliniame parke. Yra daug auk?tos vietos ir piko, bet taip pat ir whitefish ir vėgėlės. ?alia Шdevann yra spąstų nuo akmens am?iaus. Jie primena mus apie seną ?mogaus istoriją rajone. Tolimesnė ?iaurė yra leidimas, Raudagorre ar Revsaksskaret. Tai yra viena i? kelių vietų parke, jūs galite surasti pliką uolą. Leidimas buvo suformuotas prie, tirpina vandenį per paskutinį ledyninį periodą. Į Raudagorre ?iaurę tirpsta, vanduo paliko pagrindinius indėlius, kuris yra Tommamoen, Gjшkеsen, Kjerringnes ir Elgryggen turiniai. Muotkavarre ar Krokfjell pietvakariai E?ero Шdevann buvo sumu?ti mi?ko ugnies 1946. Ugnies rezultatai yra vis dar matomi. Nacionalinis parkas yra esantis palei Suomijos sieną. Piečiausiame punkte jūs surasite Treriksrшysa (Trijų nacijų Memorialas). Norvegijos, Rusijos ir Suomijos sienos susitinka ?iame punkte. Sienos egzistavo nuo 1826. Jūs esate sveikas Шvre Pasvik Nacionalinis parkas, bet pra?om gerbti kitą reguliavimą: rajonas yra apsaugotas prie? visą veiklą, kuri gali pakeisti ar sutrikdyti gamtinę aplinką. Visas augalo gyvenimas yra apsaugotas, apimdamas sausus med?ius. Jūs galite tačiau parinkti berrys ir grybus. Med?iojimas ir nereikalingas pauk?čių ir gyvūnų sutrikdymas nėra leistas.
Automa?inų naudojimas nėra leistas u? kelių. ?vejyba yra leista pagal tas pačias taisykles, kaip prisitaiko u? Nacionalinio parko. Taip pat pastebėkite, kad grie?tai u?draud?iama kirsti Rusijos sienas be ypatingo leidimo. Nacionalinio parko sienos yra pa?ymėtos ?alių ir baltų paveikslų ant med?ių ar pagalių. Nacionalinis parkas yra valdytas Įstaigos Grafystės Gubernatoriaus Finnmark, Aplinkos Reikalų, 9800 VADSШ, telefono Skyriaus: 78 95 03 00, faksas 78 95 1
Dėkoju gerb. Vytautui u? pauk?čių pavadinimų vertimą
Ir dar viena įdomi nuoroda:
http://www.birdsafari.com/000_Russia/001_00_Birdsafari.htmhttp://www.visitnorway.com/en/VN/Map/?poi=62112&source=prodhttp://www.birdlife.no/fuglekunnskap/fugleatlas/?taxon_id=4427
