Visas kelionės sumanymas prasidėjo dar 2012 metų rudenį. Pradžioje užuominų lygmenyje ir po truputį vis persijungiant į konkretesnius pamastymus. Artėjo nelemta 2012 gruodžio 21 dienos data, kuri visam pasauliui pranašavo svieto pabaigą, tad juokaudami diskutavom, jei mūsų niekas nenupūs tai kelionė tikrai bus. Laikas ėjo, atėjo išpranašauta data, bet kaip ir visos kitos iki tos nuėjo toliau laukdama kitos savo eilės
. Laikas bėga greitai. Šv. Kalėdos, Naujieji Metai, trys karaliai vėl ragino judėti, planuoti, veikti. Grįžome prie senos idėjos kelionei į tundrą. Prasidėjo diskusijos internetiniame SKYPE tinkle, Kastytis Vainauskas suorganizavo norinčių važiuoti šiaurėn pokalbių grupę ir po truputį po eilinių blevyzgų pradėjo ryškėti konkrečių žmonių grupelė kuri rengsis tai kelionei. Prasidėjo kelionės pradžios pasirinkimo data. Daugeliui reikėjo priderinti atostogų laiką, finansus, šeimos niuansus ir t.t. Vienas svarbesnių kelionės kriterijų tai datos išsirinkimas, nes praėjusios dvi kelionės prasidėdavo birželio viduryje, o tos datos minusas yra tai, kad nuo birželio 15'os Suomijoje prasideda uodų išsiritimo maximumas kas visiškai mus nedžiugina, todėl pasiūliau iškilti kelionėn birželio 1 dieną ir birželio 15 baigti. Kilo daug klausimų, ar neprašausim, nes jei nėra uodų nėra maisto paukščiams, nėra maisto nebus paukščių. Vistik žinant tų zyslių įkirumą pasirinkome starto pradžią birželio 1 dieną.
Kasmetinio Birdpix klubo susibėgimo metu Ventės rage pas Vytautą Jusį buvo sudėlioti galutiniai taškai ir suformuoti ekipažai.
Nr1.
Transporteris - Ford:
1. Romas Povilaitis - Kaunas
2. Lina Kišonytė - Kaunas
3. Kastytis Vainauskas - Panevėžys
4. Valdimantas Grigonis - Panevėžys
Nr2.
Toyota - LandCruiser
1. Eugenijus Kavaliauskas - Tauragė
2. Gediminas Gražulevičius - Klaipėda
3. Rimantas Stankūnas - Linkaičiai (Joniškio raj.)
Nr3.
Subaru - OutBack
1. Remigijus Gegelevičius - Vilnius
2. Pranas Gegelevičius - Šiauliai
2013 metų pavasaris pateikė savus erzelius. Beveik kasdien stebint internetines kameras Oulu, Kuusamo (Suomija), Vadso (Norvegija) apylinkėse visur gulėjo sniegas, o iki kelionės pradžios belikę vos porą savaičių kas mums stipriai nedavė ramybės, bet Dievulis mus išgirdo ir padavė tropinės šilumos šiauriniam pusrutuliui. Kasdien matėsi kaip akyse šiaurėje nyksta sniego kalnai. Tai džiugino, todėl pasiruošimas ėjo sena vaga.
Startavo paskutinė savaitė iki išvykos ir štai antrojo ekipažo planai galimybė išvyktistipriai susvyravo, nes sustreikavo mano "matoriukas". Neliko jėgų akimirksniu, pratysojau iki vakaro ir vakare informavau savo ekipažo draugus apie tai. Praėjus dienai sveikata pradėjo po truputį gerėti ir dar po dienos vėl viskas atrodė kaip gerai, bet likus dienai ikimišvykos vėl negalavimas vėl tarė savo, o kam kelionėje reikalingi "skrabalai"? Gediminas Gražulevičius savo namiškius informavo, kad viskas baigesi, kelionės nebebus, bet Rimantas Stankūnas pasiūlė man pusei paros atidėti kelionę ir jei nebus pagerėjimo atšaukti išvyką. Man labiausiai buvo apmaudu, kad tiek planavimo, tiek vilčių, o svarbiausia nuvyliau žmones.
Išaušo birželio 1 dienos rytas. Jau iš vakaro draugus informavau, kad vistik iškylam į kelionę, bet pusę paros dėl mano negalavimo teko atsilikti nuo grupės, nes pagrindinė grupė iškilo ryte, o mes tik vakare dėl ko teko papildomas kruvis važiuoti be miego visą naktį ir su pirmu keltu persikelti.
Šiek tiek grįžtu atgal. Kaip buvo nutarta pas mane atvyksta Gediminas Gražulevičius, nes iki kito ekipažo draugo atstumas dvigubas. Prasidėjo pakavimasis ir palydos. Nuotaika gera, o tai svarbiausia.
Ir taip atsibučiavimai, babakų susikromas baigtas. "Mamukas" palaimina mus ir mes išbildame Linkaičių link Joniškio raj.
Laikas mus spaudė, nes norėjosi pavyti kitus mūsų kolegas. Dvi valandos kelio, šiek tiek stabdė kelių remonto darbai ir saulutei leidžiantis pasiekiami Linkaičiai. Čia vėl su kuriozais. Viskas sužaliavo ir nors nušauk niekaip neatseku kur tas Sadovnikas (Rimantas Stankūnas) - niekaip surasti negalim, bet čia padėjo vietinė jauna porelė slampinėjanti, ieškanti užkampiuko laižekams. Ji mums nurodo kryptį ir mes vietoje ...
Na ir žinoma Gediminas nebūtų Gediminas jei veiksmų eiga kryptų kita linkme
Taip, kad po stikliuką Rimanto "BOŽOLE", 10 minučių susikrovimui daiktų, atsibučiavimai su šeimininke ir pirmyn, nes laikas nenorėjao draugauti ir vis ragino skubėti. Rimantui teko nemažai turto aplikti namie, nes aš su Gediminu okupavome didžiąją dalį mašinos tūrio, bet šiaip netaip sutilpome. Žirgas pritrambuotas - laimingo kelio. Nuo Stankūno iki sienos vos keliolika minučių kelio ir mes "superinėje" Latvijos trasoje, kad ją kur
Prieš akis visa naktis neįdomaus varginančio kelio iki kelto iš Talino į Helsinkį.
Naktį sustojam Latvijos degalinįje prie pat Estijos sienos, nes čia pigiausias kuras prie įjungiant EURĄ
Tik va Gediminas norėdamas gero su purvinu vandeniu nugleizoja priekinį stiklą už ką buvo apibambėtas
, bet Rimas visą tai užglaisto gera Latviška gira.
Ir štai Talinas, įvažiavimo žardis į keltą kur nuo mūsų nuplėšė net už bagažinę ant stogo. Mes taip ir likom nesupratę už ką, nes vietos ji nužima ir niekam netrukdo, bet tai kogero savitas reketas
Ir štai mes kelte. Priekyje dvi valandos laiko.
Vienas lietuviškas pakeleivis, rokeris patarė numigti kajutėje, ką mes ir padarėm. Už šį navarotą sumokėti teko 30€. Pasiėmėm belangę ir mikliai visi į lovas. Laikas prabėgo greitai ir jei ne Gediminas tai su Rimu būtume nežinia kiek "pūtę į akį". Akis prakrapštėm, griebėm už manatkių ir ir žemyn į triumą kur mašina, nes beveik visi jau sėdėjo mašinose ir laukė kelto liuko atidarymo ir štai kelto varati atsivėrė ir pirmyb į Helsinkį, Suomiją Varangerio link...
